Nuotaikų lėlių dirbtuvės (Artoteka)

Lipdysite savo „nuotaikos lėlę“ :) Piktą ar linksmą, su ausytėmis ar be ausyčių, su plaukais ar be plaukų, panašią i lėlę ar visai nepanašią..:) Darant tokią lėlę reikia susikaupti, pagauti vieną savo nuotaiką ir ją tuoj pat užfiksuoti.

Yra žmonių, kurie kasdien nulipdo po savo „nuotaikos lėlę“ (toks buvo Emilis iš Lionenbergos, panašų kaimyną turbūt turėjome kiekvienas arba bent jau girdėjome apie tokį, kuris eksponavo visą savo „nuotaikinių“ medinukų kolekciją ant vištų laktos).

Nuotaikos lėlę galima padovanoti draugui kaip kabantį žaisliuką ant alijošiaus arba įmesti į Vilnelę, jei lėlė pikta ir turi visas sąvybes, kurių jau seniai norite atsikratyti. Nuotaikos lėlė daroma improvizuojant. Pakankamai greitai nulipdomas veidas su aiškia grimasa, gali būti ir su triušio ausimis, gali būti ir su atviru skalpu, pro kurį matosi smegenys arba ištuštėjusi ertmė (yra žmonių, kurių vidinės būsenos dažnai tokios)..

Tada lipdome kūną, jį aprengiame arba paliekame be drabužių.. Kartais lėlė gaunasi išsišiepusi per visą veidą iki pat ausų, o kartais būna kaip liūdnas debesėlis, kuris nuo menkiausio vėjelio, rodos tuoj prapliups sūriom ašarom.

Labai rytietiškas būdas. Labai smagus laikas.