Žolinių apeiginis šventimas

Žolinės senojoje Baltų kultūroje – Kosminės Motinos, viso gyvojo pasaulio gimdytojos, Deivės Lados diena. Aukščiausias Jin energijos manifestacijos taškas.

Lada buvo vaizduojama kaip dangaus, žemės, vandens, oro, ugnies deivių karalienė, suvokiama kaip nesibaigiančios pasaulio energijos, gyvybės jėgos davėja, atspindinti didį vaisingumą, brandą ir gausą.

Žolinių dieną dėkojame Motinai Žemei už subrandintą derlių ir grožį, išreiškiame jai pagarbą ir gauname palaiminimą. Dėkodami pašventinimui atnešame šių metų derlių ir gamtos gėrybes, pievose surinktas gražiausias laukų gėles, vaistažoles bei žolynus, javų varpas. Iš šviežių, ką tik nupjautų ir paruoštų javų kepame duoną, kuria vėliau dalinamės.

Žolinų žolynai senovės lietuvių tradicijoje buvo naudojami apsisaugojimui nuo žaibų, jais smilkoma, gydoma, iš jų pinami vainikai. Javų varpos laikomos iki kitų metų sėjos.

Žolinių šventę švęsti stengiasi susirinkti visa giminė, kad sekantys metai būtų vaisingi.

Žolinių ritualą švęsime rugpjūčio 15 d., šeštadienį, 11 val, kartu su Valdu Rutkūnu.