Gaja vakarų filosofijos ištakose

Filosofija dažnai ir kiek skubotai yra suvokiama kaip šalto, abstraktaus, loginio mąstymo veikla, o kalbant šamanizmo kategorijomis, kaip grynojo Dangaus išraiška žmoguje. Vis dėlto, greta šios filosofijos pusės, kita, ne mažiau reikšminga dalis, praslysta pro akis. Esama ryškių filosofijos sąsajų su Žemės deivės galiomis, kas atveria darnesnį, ne tokį vienpusišką filosofijos vaizdą.

Paskaitos tikslas yra supažindinti su Gajos – gimdančios Deivės Motinos – įvaizdžio apraiškomis esminiuose ankstyvosios Vakarų filosofijos raidos etapuose. Aptarsime Sokrato dialektiką, kuri įvardyjama kaip filosofinės pribuvėjos praktika, Platono filosofinę daimono Eroto kilmę, kurioje mąstymas rodosi kaip gimdymas grožyje bei garsiąją Platono olos alegoriją, kuri persikloja su olos kaip Motinos Deivės gimdos mitiniu vaizdiniu. Taip pat palyginsime Gajos apraiškas antikinėje filosofijoje su žemės deivės Žemynos įvaizdžiu Lietuvos etnografiniuose tyrinėjimuose.