Lietuvių mitologiniai akmenys – stabakūliai

Mitologinius akmenis galima pristatyti kaip Stabakūlius. Stabakūliai senovės lietuvių garbinimo ir kulto akmenys. Jie būna nuo 1m. iki 1,5m. aukščio. Stabakūlio varde išliko senieji pavadinimai „stabas“. ir „kūlis“. kai kurie jų dar vadinami “stabais“, „kūliais“ ir „mokais“. Lietuvoje archeologiniais paminklais laikomi įvairūs akmenys su įvairiais neįprastais ženklais(žmogaus ar gyvūnų pėdomis, žmogaus bei gyvūno bruožais, iškaltais simboliniais ženklais, dubenimis bei keistų formų ir dydžių). Pasakojamuose, legendose, sakmėse ir padavimuose apie visus tokius akmenys akcentuojama, kad tai suakmenėję žmonės, arba akmenys turintys įvairių antgamtiškų galių arba kokiu tai būdu susiję su žmonėmis ir mitinėmis būtybėmis.